Aišku, kalbėsime šiandien ne apie tai kaip paminklai ir antkapiai skiriasi kairėje ir dešinėje, bet kaip laidojimo tradicijos skiriasi rytuose ir vakaruose, šiaurėje ir pietuose. Kitaip tariant – kaip šių dienų pasaulyje yra skirtingai laidojama įvairiose pasaulio vietose. Manote, tokių skirtumų nėra? Tikrai yra.
Slaviška tradicija
Prie slaviškos tradicijos priskirčiau ir mūsų kraštus, kurie, kaip ir reikia tikėtis, pamažu vis labiau panašėja į vakarų laidojimo papročius. Tačiau užsukus į lietuviškus kapus, ypač dar kokius nors senesnius, tikrai ne vienoje vietoje pamatysime didelius kapus ir antkapius, milžiniškus paminklus. Kuo labiau žmonės laikėsi tradicijų, tuo prabangiau atrodys tos vietos. Kiekviena kapavietė bus panaši į nedidelį gėlių darželį, tarsi kažkas, kas jį prižiūri, ten realizuotų savo sodininkystės poreikį. O patys antkapiai yra labai išmoningi. Galima pamatyti ant jų iškaltus mirusiųjų portretus, kartais net skulptūras. Aišku, ir kokį nors ypatingą eilėraštį, sentenciją apie išėjimą anapilin. Iš tiesų, sunku pasakyti, kaip atsirado tokia slaviška tradicija išpuošti mirties guolius, kaip senais pagonių laikais. Dar prieš šimtą ar du metų laidojama būdavo paprastai – su mediniu kryžiumi. O dabar kartais lietuviškos kapavietės atrodo juokingai. Kai vienas kapas panašėja į prabangią karalystę, o kitas – į vargšų lūšną. Ne visi žmonės nori skirti daug pinigų ir dėmesio kapo puoselėjimui, tačiau kukliau atrodantis kapas iškart tarsi patenka į kažkokias kapų grožio varžybas, kuriose tikrai ne pirmauja. O juk mirusįjį galbūt norisi pagerbti visai ne tai, į kokias lenktynes įstatai jo antkapio ar paminklo grožį.