Lietuvoje termoviziniai tyrimai pradėti masiškai atlikinėti sulig daugiabučių renovacijos projektų banga. Gavus europinių pinigų, ne vienas daugiabučio pirmininkas ėmė organizuoti būsto gyventojus susimesti ant pradiniųinvesticijų į būsto renovaciją bei padaryti taip, kad energetinis sertifikatas būtų išties geras. Deja, ne visiems būstų savininkams pavyko renovuoti daugiabučius, nes kartais juose gyvendavo daug vyresnio amžiaus žmonių, pensininkų, ir šie nenorėdavo namo šiltinti bei renovuoti. Tačiau tie, kam pavyko įlipti į šį traukinį, dabar džiaugiasi. Termoviziniaityrimai parodė, kad energetinis sertifikatas yra kur kas naudingesnis, ir namai dabar sandaresni.
Daugiabučių renovacija
Tam, kad daugiabučių renovacija būtų atliekama sėkmingai, stengtis reikia daug kam. Pirmiausiai, namo pirmininkui arba bendrijos pirmininkui, kad įtikintų visus gyventojus prisidėti prie projekto. Jeigu bus per daug prieštaraujančių gyventojų, tuomet renovacija negalės vykti. O to juk nenori niekas. Taip pat ir visi žmonės turi pasirašyti sutartis bei patvirtina, kad sumokės pradines sumas. Tie, kas neturi jų, gali imti paskolą. Vėliau, kai renovacija baigiama, už sumokėtas įmokas didelė dalis yra sugrąžinama. Be to, atsipirkti ima jau iškart ir apšiltinimas. Jeigu kažkam už 3 kambarių šildymą tekdavo mokėti beveik 200 eurų šalčiausiu sezono metu, tai staiga ta kaina sumažėja iki vos 30 ar dar mažiau eurų per mėnesį. Tokios kainos rodo, kad kiekvienam žmogui daug labiau apsimoka gyventi apšiltintame, gražiame name.
Kaip vyksta šiltinimas? Daug energijos išeina per kiaurą stogą, todėl labai svarbus jo sutvarkymas. Taip pat tenka šiltinti ir sienas, sutvarkyti laiptines. Paprastai langų bei durų pakeitimas irgi labai sandarina namą ir jis iškart tampa mažiau pralaidus šilumai. Žmonės nori ir estetinių pokyčių, tad daugiabutis yra dažomas pasirinktomis spalvomis, suteikiamas jam naujas gražus dizainas.
Pasikeitusios taisyklės
Dar didesnis poreikis namų šiltinimui ir tokiai paslaugai kaip termoviziniai tyrimai apskritai išaugo prieš porą metų. Tada buvo sugriežtintos naujų namų statybos ir energinio naudingumo klasės taisyklės. Paaiškėjo, kad net ir paprastas lietuviškas rąstinukas namas galbūt nebebus toks populiarus. Mat ir jis, jeigu skirtas gyvenimui, privalo būti gerai apšiltintas. Toks planas yra dėl Europos Sąjungos bendrų normatyvų, o taip pat siekiant mažinti aplinkos užterštumą,minimalizuoti išteklių kurui suvartojimą. Tad tokios pasikeitusios taisyklės ir vėl suteikė daugiau darbo tiems asmenims ir įmonėms, kas užsiima būtent pastatų energinio efektyvumo nustatymu.